Džinos Jasiūnienės paroda 'Skraidantys kilimai ir kitos pasakos'
Džinos Jasiūnienės paroda
Jeigu reiktų savo kūrybą apibūdinti vienu sakiniu, sakyčiau, kad tai savotiška tekstilės ir tapybos jungtis. Nors esu baigusi būtent tekstilės studijas, tapyba yra ta sritis, kuri visada mane ypatingai traukė. O kaip tekstilininkė, visada be galo žavėjausi įvairių pasaulio tautų etnografiniu palikimu, rankų darbo audiniais, kilimais, siuvinėjimais. Aistringai kolekcionuoju knygas apie pasaulio tekstilę, ir kiekvieną kartą jas atsivertus pajuntu įkvėpimą sukurti kažką naujo. Savo tapybai aš naudoju namų apyvokos reikmėms skirtus raštuotus audinius, kurie užtempti ant porėmio visiškai praranda savo pirminę buitinę paskirtį ir tampa savarankiškais meno kūriniais. Kitaip nei tapyba ant lygaus audinio (pvz.: šilko ar drobės), ornamentuoto audinio panaudojimas suteikia papildomų galimybių arsenalą. Viena pagrindinių mano meninės raiškos priemonių ir yra ornamentas. Būtent ornamento dėka, jį keičiant ir transformuojant spalvos pagalba, yra sukuriamas daugiasluoksniškumo įspūdis, kuris tampa papildomu prasmės nešėju. Kurdama šiuos “sluoksniuotus” ornamentus naudoju įvairių pasaulio tautų etnografinius motyvus - nebūtinai tiesiogiai - tai gali būti tik užuominos savo forma ar spalva. Tokiu būdu, jungdama ir maišydama juos tarpusavyje kuriu taikų dialogą tarp skirtingų pasaulio kultūrų, ieškau universalios meninės kalbos, suprantamos tiek rytiečiams, tiek vakariečiams.
Paroda “SKRAIDANTYS KILIMAI IR KITOS PASAKOS” – tai impulsyvus ankstesnės mano kolekcijos “ABRAKADABRA” tęsinys, kuriame pagrindiniu magiško virsmo lauku tampa dekoratyvi kilimo plokštuma. Kilimas, kaip motyvas, pasirinktas neatsitiktinai. Daugelyje pasaulio kultūrų kilimas užima ypatingą vietą kitų tekstilės gaminių tarpe, jo istorija siekia seniausius žmonijos istorijos laikus. Kilimas apibūdinamas kaip stačiakampio formos austinės tekstilės gaminys, ir nors jo pirminė paskirtis buvo grynai praktinė, kaip apsauga nuo šalčio, jo grožiui ir dekoratyvumui nuo pat pradžių buvo skiriamas didelis dėmesys. Kilimo puošybos elementai buvo kintantys ir įvairūs, įtakojami vietos, laiko, papročių, religijų ir t.t. Pvz.: rytuose kilimas buvo suvokiamas kaip rojaus sodų atspindys žemėje ir turėjo daug gilių prasmių – jas atspindi sudėtingos kompozicijos, rafinuoti raštai, simbolika, spalvų deriniai, vilnos minkštumas, šilko blizgesys.
Man kilimas yra įdomus kaip nuolat kintanti dekoratyvi plokštuma, kurią skaidydama ir jungdama iš naujo, ne tik žaidžiu formomis ir spalvomis, tekstūromis ir faktūromis, bet ir ieškau santykio tarp įvairių tradicijų, tam tikros dermės, kurioje sutartų ir aitrus rytietiškas gaivališkumas, ir pietietiškas karštis, ir vakarų nuosaikumas, ir šiaurietiškas santūrumas, tekstiliškas kruopštumas ir tapybos laisvė.
