Genutės Burbaitės tapybos darbų paroda Svajonės magija

favorite Žiūrėta: 1168

​Menininkė Genutė Burbaitė gimė 1968 m. sausio 3 d., Vilniuje . Augo ir studijavo taip pat Vilniuje. Noras susieti savo gyvenimą su menais ir tapti dailininke pradėjo formuotis apie 12 – 13 gyvenimo metus. Tuo metu jau lankė dailės kursus pas skulptorę I. Miškinytę, kur įgijo piešimo, kompozicijos, skulptūros, akvarelės technikos pradmenis. Žinių apie meną, daugiausiai apie akvarelės techniką, pasisėmė lankydama pamokas pas dailininką V. Pečiuko

 

Menininkė Genutė Burbaitė gimė 1968 m. sausio 3 d., Vilniuje . Augo ir studijavo taip pat Vilniuje. Noras susieti savo gyvenimą su menais ir tapti dailininke pradėjo formuotis apie 12 – 13 gyvenimo metus. Tuo metu jau lankė dailės kursus  pas skulptorę I. Miškinytę, kur įgijo piešimo, kompozicijos, skulptūros, akvarelės technikos pradmenis. Žinių apie meną, daugiausiai apie akvarelės techniką, pasisėmė lankydama pamokas pas dailininką V. Pečiukonį. Savo žinias toliau gilino lankydama vakarinę dailės mokyklą Vilniuje. Kryptingas ėjimas link užsibrėžto tikslo – pamokų, užsiėmimų lankymas, atvedė prie tikrojo meno ir kūrybinio išlaisvėjimo. Užsispyrimas ir įgytos žinios suformavo norą tapti menininke, išreikšti save kuriant. Vėliau draugystę su menais pratęsė įstojusi į Vilniaus Dailės akademiją, kur baigė dailės pedagogikos studijas. Jos mokytojai buvo prof. J. Gudmonas, prof. V. Kaušinis, doc. G. Jacėnaitė, doc. G. Kazimierėnas, doc. V. Norkus, vyr.asist. V. Binkis. Studijuojant, Genutė Burbaitė pradėjo rimtai domėtis tapyba. Pirmoji personalinė tapybos paroda surengta 1997 m. , Taikomosios dailės galerijoje. Per visą savo kūrybinį kelią surengė 7 personalines parodas, dalyvavo 6 grupinėse parodose. Dailininkės kūrybą išvydo Norvegija, JAV, šiose šalyse surengta nemažai parodų. Išvykose aplanko daug muziejų ir susipažįsta su pasaulinio lygio menu. Tai padeda ieškoti savo meninio veido ir individualios išraiškos formos. 2012 m. Lietuvos kultūros Ministerija Genutei Burbaitei suteikia meno kūrėjo statusą.

Genutės Burbaitės kūrybai būdingas nepaslėptas moteriškumas, šiluma, švelnumas. Dažnas tapytojos darbų motyvas - sustingusios būtybės ir kažkas neapčiuopiama, besislepiančio po minkštais dažų potėpiais, šiltų atspalvių palete, nenusakomu laikmečiu. Paveiksluose dailininkė subtiliai išdėlioja simbolius, vaizdus, kurie kiekvieną darbą papasakoja kaip skirtingą istoriją. Dailinikės kūryboje pastebima emocionalumo ir racionalumo darna, kuri pasireiškia per estetišką puošybinių detalių niuansavimą ir konstruktyvią, tikslią kompoziciją. Tokie žodžiai kaip, „moteriškumas, „švelnumas“, „šiluma“, „šviesa“, „paslaptis“, „tyrumas“, „šventumas“, apibūdinant dailininkės darbus, nesvetimi. Švelni, minkšta, daugiasluoksnė tapyba verčia patikėti ir pateisina šių žodžių teisumą.

Parodoje eksponuojami 19 autorės darbų ,atliktų mišria ir tradicine tapybos ant drobės technika. Parodos pavadinimas „Tarp dangaus ir žemės“ neatsitiktinis. Autorė savo kūryboje atranda angelą – moterį. Šis personažas dailininkei įdomus, nes tai – tikėjimo, meilės ir vilties simbolis. Tad kiekvieną savo darbą stengiasi apgaubti ypatinga aura, įdėdama į jį truputį paslapties ir stebuklų. Dvi būtybės - moteris ir angelas, tarpininkės tarp dangaus ir žemės, skleidžiančios žinią. Dvi būtybės tuo pačiu panašios, savo švelnia bei trapia prigimtimi, bet kartu ir skirtingos - dėl vienoje iš jų akivaizdžiai matomo žemiškumo.

Novatoriškai ir neįprastai pateikiami dailininkės nutapyti darbai ant medžio. Įsižiūrėjus geriau, nerandama nieko bendro su tradicinė tapyba ant medžio – chochloma. Daugiau panašumų tiek medžiagų pasirinkime, tiek tapymo manieroje, atrastume gretindami su tradicine bažnytine ikona. Tarp darbų „Tu pagirta tarp moterų“, „Angelas“, „Angelas su paukšteliu“, „Angelo paukštelis“, „Angelo sodas“ atrandame kažką bendro, nežymiai atsirandantis grakštaus paukštelio motyvas juos vienija. . Žiūrint į šiuos darbus galime padaryti atradimą – nutapytos, angeliškos moterys, iš paveikslų iškalbingais žvilgsniais tarsi bendrauja su stebinčiuoju. Dailininkė pasirinkdama vietoj drobės medį , savo darbus padaro ilgaamžius ir tvirtus. Pats medis turi gilią simbolinę prasmę – jį galėtume susieti su gyvybės ir pažinimo medžiu; Nojaus pastatyta Arka iš medžio ; Kristaus prikalimu prie medinio kryžiaus , jam atperkant nuodėmingą žmonių pasaulį. Paveiksluose dominuoja ochra ir raudona spalvos. Ochra simbolizuoja žemę, raudona – dieviškumą. Šių spalvų tektonika sujungia du skirtingus polius – dangų ir žemę. Angelas virtęs moterimi darbuose neatsisako savo dangiškosios prigimties, būdamas mūsų bendrakeleiviu ir toliau iš savęs spinduliuoja meilę, gėrį, dorybę, nemirtingumą, amžinybę. Moteris tapusi angelu aukština taurumą, grožį. Švelnūs teptuko prisilietimai, turtingos šiltų tonų gradacijos – alsuoja paslaptimi, šventumu. Drobės „Dvi upės“, „Mėnesiena“ apgaubtos paslapties rūku. Darbuose jaučiama rami, aiški, vidinė autorės pusiausvyra. Iš kūrinių tarsi sklinda šilti spinduliai, kurie nenusakomu būdu įtraukia stebintįjį į vidinę paveikslo erdvę. Išskirčiau kelias ikonas moteriai - „Bučinys“, „Laimės mūza“, „Moters paslaptis“, „Ilgesys“, kurios atskleidžia tikrąją moteriškumo prigimtį. Artima secesijai, Artdeco stiliui darbuose paryškintos dailios, grakščios linijos, augalinių ir geometrinių ornamentų gausa aprangos detalėse bei fone. Lengvu figūrų efemerišku pavidalu, siekiama giliau pažvelgti į dvasingą moters paveikslą. Sušvelninama šiltu koloritu ir laikinai užglaistoma daugiasluoksne tapyba pirmapradė moters prigimtis. Darbas „Muzikos garsas“ patvirtina vieną iš tapybos esmės dėmenų – muzikalumą. Bendroje paveikslo nuotaikoje atsispindi ne tik formos grožis, spalviniai santykiai, bet per muzikos prizmę subtiliai išreikštos „išgrotos“ autorės emocijos, spontaniškumas.Upėmis liejasi muzikos garsai, o gal dieviška muzika atkeliauja pas mus iš dangaus į žemę? Darbus, „Koketė“, „Pokalbis“, „Virtuvės fėja“, „Žydėjimo metas‘, „Angelo svajonė“, „Aš prisimenu tave“ , vienija paslaptingo , apgaubto mistiškumo skraiste, sodo fragmentai. Rojaus sodo? Raudoni, meistriškai kaikur įsimaišomi teptuko prisilietimai, verčia susimąstyti kokį iš tikro sodą mes matome. Sodas, žydinčios pievos – neatskiriama, gyva ir organiška paveikslo fono dalis. Darbams būdingas savitas pažįstamų kasdieniškų, buitiškų scenų derinimas su fantastiškais motyvais. Įprasti moteriški rūpeščiai perfiltruojami pro nekasdieniškumo prizmę. Įprastiems žemiškiems veiksmams, įvykiams prisegamas paslapties, iškilmingumo šleifas.

Parodos darbuose vaizduojamos moters figūros ir jas supantys daiktai plokštumoje dėliojasi tarsi apysunkiai galvosūkiai stebinčiojo vaizduotei, naujų minčių atsiradimui. Autorė kurdama apmąstė supantį pasaulį, išlaisvino savo intuiciją, paklajojo po vidinį moters pasaulį subtiliai užburdama jį meninėmis išraiškos priemonėmis. Genutės Burbaitės darbai dvelkia moteriškai išjausta harmonija, švelnumu, sakralumu. Dar renesanso laikais buvo „prigijęs“ požiūris, kad tapybos kūrinys yra savotiškas langas į įsivaizduojamą erdvę. Dailininkės parodoje eksponuojamų darbų formos paviršiai, šiltos ir ramios spalvos, šviesotamsa žaidžia tarpusavyje, ištraukia į paviršių atpažįstamus objektus, pavidalus. Mįslingi angelų figūrų paveikslai tikroviškai pateikia erdvės iliuziją. Pasirinktų formų stilizacija pilnai išpildo pavadinimo „Tarp dangaus ir žemės„ esmę. Angelai – moterys atlieka tarpininkų tarp žmonių ir Dievo funkciją. Daliai parodos darbų būdingas ikoniškumas ir šiltų, švelnių spalvų koloritas dvelkia prieššventine nuotaika. Bendra darbų ekspozicija sustiprina artėjančio Advento laikotarpio laukimą, įneša susikaupimą, rimtį. Mūsų mintims suteikia šviesumo, paliekant daugiau vietos apmąstymams.

Kad suprastum paveikslą reikia įdėti tiek energijos, kiek jos įdėjo dailininkas kurdamas jį (PIKASAS)

Vaida Griciuvienė

 

Sekmadienis Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lakpritis Gruodis